Rygos 6 valandų rogainingas buvo dar vienas būdas paįvairinti ilgąjį bėgimą. Ilguosius bėgimus galima "rūšiuoti" skirtingai - pagal ilgį kilometrais ar pagal laiką praleistą bėgime. Kilometrai kartais nieko nepasako apie laiką, praleistą ant kojų ypač tada, kai bėgama kalvotoje vietovėje. Pvz: per 6 valandas be problemų galima nubėgti 50 km apylygėje vietovėje, bet tuos pačius 50 km kalnuose, techniškai sudėtingesnėje vietoje nubėgti per 6 val. dažnai gali tik lyderių dešimtukas. Ilguosius bėgimus vis dažniau pati pradedu vertinti pagal laiką, o ne pagal kilometrus. Ruošiantis ultrai kartą į mėnesį verta ir labai patartina padaryti vieną tikrai ilgą ilgąjį bėgimą - išbėgti 5-6 ar net 8 valandas. Tokie ilgieji nėra lengvi, bėgti 4 valandas dar nieko, bet kai kalba eina apie 5+ jau prasideda rimtesni reikalai. Tokiam ilgąjam nėra lengva nusiteikti ir jokiu būdu jo nereikia bėgti šalia namų - per didelė tikimybė grįžti namo per anksti.
Ilgiems ilgiesiems aš renkuosi naujas neištyrinėtas vietas ir labai džiaugiuosi, jei būna galimybė tokį ilgąjį sujungti su rogainingo varžybomis ar pažintiniu turistiniu žygiu. Rogainingas tai ilgo nuotolio komandinės orientacinės varžybos, kuriose bėgte renkami kontroliniai punktai pačių nusistatyta tvarka. Punktai ieškomi pagal žemėlapį, taigi orientavimosi reikia (bent jau tvirtų pagrindų). Man su orientavimusi nėra gerai, bet rogainingas tuo ir puikus, kad tai yra komandinės varžybos (dažniausiai komandą galima sudaryti iš 2-5 asmenų) ir tuomet tereikia, kad bent vienas iš komandos narių gebėtų orientuotis.
Praėjus dviem savaitėm po Karkonoski ultra trail su 53 km ir 2000 sukilimo yra 6 valandų Rygos rogainingas. "Imti" dvi, kad ir neilgas, ultras su dviejų savaičių pertrauka nėra idealu, bet vėl ne logika laimėjo ir kovo 26-tą ankstų rytą trijų žmonių komanda juda link Rygos. Komandoje Julius, Arūnas ir aš. Abu vyrukai orientuojasi, žemėlapius supranta, taigi aš nusprendžiu į žemėlapį net nosies nekišti ir netrukdyti kitiems su savo pradinuko lygio klausimais. Geriau jau pacer'e pabūsiu.
Atvykstame prie prekybos centro Rygos pakraštyje, tenai starto - finišo vieta. Pasiėmame startinius paketus ir laukiame, kada pradės dalinti žemėlapius. Gavus žemėlapį duodama pusę valandos strategavimui, mes sulendame atgal į mašiną ir pradedam dėliotis kaip kur bėgsime. Rogaininge svarbu strateguoti ir skaičiuoti, nes punktai turi skirtingą taškų vertę - toliau nutolę ir kažkur nepatogiai "užkišti" punktai dažnai turi didesnę vertę.
Startas 12:00 val. Reikia grįžti iki 18:00, už vėlavimą nuimami taškai. Tarpe tarp 12:00 ir 18:00 komandos gali lakstyti kur nori ir rinkti punktus savo susigalvota tvarka, svarbu tiktai, kad visi komandos nariai pasižymėtų kiekviename rastame punkte visi su neilgu laiko tarpu.
Nusprendėme, kad į pirmuosius punktus bėgsime greitai, kad išvengti galimų kamščių prie punktų. Eilių prie pirmųjų mūsų pasirinktų punktų nebuvo, panašu, kad dalyviai išsiskirstė ir rinkosi labai skirtingas strategijas. Po pirmų kelių punktų truputį sulėtinome ir perėjome į "patogios pastangos" bėgimą - na taip, kad per sunku nebūtų, nes bėgti reiks dar ilgai. Pirmieji keli punktai miegamąjame rajone, panašiame į mūsų Karoliniškes ar Lazdynus, paskui išjudame į priemiesčius, lakstome nuosavų gyvenamųjų namų kvartaluose. Tarp namų netgi keletas mažų ežerėlių ar tvenkinių buvo - vis paįvairinimas gatvių monotonijai.
20-30 km ir prasideda gamyklinės teritorijos, nepažinti ir nematyti Rygos priemiesčiai. Bėgome keistomis vietomis - palei kelius, palei griuvėsius, apleistus sodus, šiukšlynus. Kai vykau į šį rogainingą įsivaizdavau, kad bėgiosime gražiausiomis Rygos vietomis ir turėsiu ultra ekskursiją po "parodinę" Rygą. Ties trim valandom bėgimo supratau, kad parodinės Rygos visgi nebus. Kurį laiką jaučiausi šiek tiek apsigavusi, nes tikėjausi truputį kitokios aplinkos.
Pirmas tris valandas bėgti buvo lengva ir gera, ketvirtą valandą pradėjo jaustis, kad bėgu, o paskutines dvi valandas reikėjo jau ir padirbėti. Trumpas tarpas tarp dviejų ultrų leido suprasti, kad jis buvo tikrai trumpas. Pasidarė sunku, pradėjo jaustis pavargę raumenys, visi pradėjome lėtėti.
Toliau bėgiojome gamyklinėmis teritorijomis. Bėgome šalia bėgių, ilgų kažkur vedančių, horizonte dingstančių bėgių. Aptikome apleistų ir veikiančių gamyklų, niūrių priemiesčių su purvinais žemais ir apšnerkštais namais prie kurių naktį gali būti nejauku būti. Keistų teritorijų yra aplink Rygą - apleistų, pamirštų, užmigusių. Sodai su aklinomis aukštomis tvoromis, kurios papuoštos dygliuota viela. Specifinės vietos, tikrai ne parodinės, bet savotiškai įdomios, specifinės. Kažkas panašaus į urban citytrail.
4-ta valanda - bėgti jau nebelengva, tarp punktų dažnai apie 2-3 km atstumai. Tai nei daug, nei mažai. Rogaininge, kai pradeda darytis sunku, trasą skirstau į etapus tarp punktų. Bėgu nuo vieno punkto iki kito po kelis km ir nesigilinu į tai kiek km nubėgta, labiau žiūriu kiek laiko dar liko.
Paskutines ir sunkiausias pusantros valandos bėgiojame Rygoje. Per neįtikėtinai ilgą tiltą virš milžiniško geležinkelio mazgo grįžtame į civilizuotesnę Rygą iš priemiesčių. Atstumai tarp punktų mažėja, atitinkamai krenta ir punktų vertė. Pavargus yra patogu kai punktai šalia vienas kito. Judam gyvenamaisiais rajonais, paskui pasiekiame upės krantinę. Kitoje upės pusėje matosi Rygos televizios bokštas. Krantinė ilga, bėgame ja ilgai. Krantinė keičiasi. Iš naujai sutvarkytos, gražiomis plytelėmis išklotos, žmonių gausiai lankomos poilsio zonos su liepteliais į upę ir suoleliais ta pati krantinė virsta suskilinėjusio asfalto zona, kur pakelėse tarp senos pernykštės žolės, šiušlių puikuojasi dar ir švirkštai. Krantinė tikrai lankoma, visos jos dalys turi savą publiką.
Sunkiausia buvo priešpaskutinė valanda, nes ar nereikėjo skaičiuoti minučių, reikėjo tiesiog bėgti. Paskutinė valanda turėjo savo šarmo ir naujos motyvacijos, nes ji buvo paskutinė. Bėgant vis galvodavau, kkad nebeliko nei valandos, tik minutės, kad jau viskas baigsis labai greitai ir mes judam artyn finišo.
Artėjant link finišo visur pradėjo rastis tokių pačių kaip mes - pavargusių, su žemėlapiais, bežvilgčiojančių į laikrodžius ir bandančių dar vieną, kitą punktą pakeliui į finišą pagriebti. Kai kas bėgo, kai kas jau tik ėjo. Mes bėgom. Man nebuvo klausimų bėgti ar eiti - buvo asfaltas, o asfaltu bėgama.
Grįžome po 5 val ir 45 min. taip, dar turėjome 15 minučių, prieš pasukant į finišą dar svarstėme ar imti dar vieną pigų punktą. Visgi nusprendėme neberizikuoti, nes visiems trims buvo aišku, kad su kiekviena minute mes tik lėtėjame. Prabėgome 48,5 km, surinkome 126 taškus, bendroje įskaitoje iš 176 komandų buvome 26-ti, o savo MIX grupėje 7-ti. Kaip ilgąjam bėgimui gal ir gerai.
Keistas ir kartu įdomus buvo šis rogainingas. Urbanistinis. Vedantis ten, kur apžiūrinėjant Rygą tikrai nenueičiau. Ir tai pamatyti buvo verta. Ar aš taip dėliočiau punktus, jei organizuočiau rogainingą? O NE! Tikrai ne taip. Ir vistiek man buvo įdomu, nes labai netikėta, ne taip, kaip daryčiau aš ir dėl duodu pliusą, o ne minusą. Nustebino! Nustebti man patinka ;)
Ilgiems ilgiesiems aš renkuosi naujas neištyrinėtas vietas ir labai džiaugiuosi, jei būna galimybė tokį ilgąjį sujungti su rogainingo varžybomis ar pažintiniu turistiniu žygiu. Rogainingas tai ilgo nuotolio komandinės orientacinės varžybos, kuriose bėgte renkami kontroliniai punktai pačių nusistatyta tvarka. Punktai ieškomi pagal žemėlapį, taigi orientavimosi reikia (bent jau tvirtų pagrindų). Man su orientavimusi nėra gerai, bet rogainingas tuo ir puikus, kad tai yra komandinės varžybos (dažniausiai komandą galima sudaryti iš 2-5 asmenų) ir tuomet tereikia, kad bent vienas iš komandos narių gebėtų orientuotis.
Atvykstame prie prekybos centro Rygos pakraštyje, tenai starto - finišo vieta. Pasiėmame startinius paketus ir laukiame, kada pradės dalinti žemėlapius. Gavus žemėlapį duodama pusę valandos strategavimui, mes sulendame atgal į mašiną ir pradedam dėliotis kaip kur bėgsime. Rogaininge svarbu strateguoti ir skaičiuoti, nes punktai turi skirtingą taškų vertę - toliau nutolę ir kažkur nepatogiai "užkišti" punktai dažnai turi didesnę vertę.
Nusprendėme, kad į pirmuosius punktus bėgsime greitai, kad išvengti galimų kamščių prie punktų. Eilių prie pirmųjų mūsų pasirinktų punktų nebuvo, panašu, kad dalyviai išsiskirstė ir rinkosi labai skirtingas strategijas. Po pirmų kelių punktų truputį sulėtinome ir perėjome į "patogios pastangos" bėgimą - na taip, kad per sunku nebūtų, nes bėgti reiks dar ilgai. Pirmieji keli punktai miegamąjame rajone, panašiame į mūsų Karoliniškes ar Lazdynus, paskui išjudame į priemiesčius, lakstome nuosavų gyvenamųjų namų kvartaluose. Tarp namų netgi keletas mažų ežerėlių ar tvenkinių buvo - vis paįvairinimas gatvių monotonijai.
Pirmas tris valandas bėgti buvo lengva ir gera, ketvirtą valandą pradėjo jaustis, kad bėgu, o paskutines dvi valandas reikėjo jau ir padirbėti. Trumpas tarpas tarp dviejų ultrų leido suprasti, kad jis buvo tikrai trumpas. Pasidarė sunku, pradėjo jaustis pavargę raumenys, visi pradėjome lėtėti.
4-ta valanda - bėgti jau nebelengva, tarp punktų dažnai apie 2-3 km atstumai. Tai nei daug, nei mažai. Rogaininge, kai pradeda darytis sunku, trasą skirstau į etapus tarp punktų. Bėgu nuo vieno punkto iki kito po kelis km ir nesigilinu į tai kiek km nubėgta, labiau žiūriu kiek laiko dar liko.
Artėjant link finišo visur pradėjo rastis tokių pačių kaip mes - pavargusių, su žemėlapiais, bežvilgčiojančių į laikrodžius ir bandančių dar vieną, kitą punktą pakeliui į finišą pagriebti. Kai kas bėgo, kai kas jau tik ėjo. Mes bėgom. Man nebuvo klausimų bėgti ar eiti - buvo asfaltas, o asfaltu bėgama.
Keistas ir kartu įdomus buvo šis rogainingas. Urbanistinis. Vedantis ten, kur apžiūrinėjant Rygą tikrai nenueičiau. Ir tai pamatyti buvo verta. Ar aš taip dėliočiau punktus, jei organizuočiau rogainingą? O NE! Tikrai ne taip. Ir vistiek man buvo įdomu, nes labai netikėta, ne taip, kaip daryčiau aš ir dėl duodu pliusą, o ne minusą. Nustebino! Nustebti man patinka ;)
Kita karta ir mane paimkite, as irgi noriu tokiose varzybose sudalyvauti :)
AtsakytiPanaikinti