Broniaus bėgimas - jau galvojau, kad tokių bėgimų nebėra

           Maniau jau mačiau visokius bėgimus - didelius, mažus, trail'o, asfalto, jaukius, nejaukius, draugiškus, konkurencinius, ilgus, trumpus, su maitinėlėm, be jų, daugiau nebevardinsiu. 
          Ne nu bet vistiek tokio kaip XXV-as adventinis draugystės bėgimas „Saločių - Grenstalės pasienio kontrolės postas - Pasvalys”  dar nemačiau. Pavadinimas kiek ilgokas, tai man galvoje šis bėgimas nugulė kaip "Broniaus bėgimas". Net neįsivaizdavau, kad tokių būna, t.y. iki šiol būna.
          Facebook'e beskrolinant užkliuvo info apie 33 km bėgimą kažkur pasieny prie Latvijos. Normalios informacijos nėra, tiklapio taip pat, aišku nėra ir jokio facebook puslapio ar renginio. Užtai yra nuostatai - jie užima pusę A4 formato puslapio. Informacija trumpa ir glausta, aišku tai, kad bėgimas nevaržybinis ir bėgama bus nuo Latvijos sienos iki Pasvalio. O kaip žymėta trasa ir ar jinai žymėta ir kur varžybų centras, bus nuvežimas į startą ar parvežimas atgal ar patiems reiks kažkaip nuvažiuoti, nes bėgimas linijinis ir dar daug visokiausių klausimų kilo peržvelgus pusės A4 formato ilgio nuostatus.
        Parašyta, kad visi klausimai ir registracija telefonu skambinant Broniui Sauliui (iš čia ir kilo manasis bėgimo pavadinimas). Atstumas tinkamas ilgąjam bėgimui, o man vis norisi ilguosius paįvairinti ir nebėgioti atrodo jau visaip išbėgiotame Vilniuje, taigi skambinu išsiklausinėti. Bronius išaiškina, kad nėra ko bijoti dėl atstumo ir nebus ta trasa žymėta, nieko nepaliks, visi bėgsim kartu, o jei nepabėgsiu, tai galėsiu eiti į autobusą pailsėti, nes autobusas lydės bėgikus. Dar išaiškino, kad senas jau čia bėgimas ir kad reikia atvažiuot ir bėgti ir kad jau mane registruoja. Ir dar pabaigoje pridūrė, kad po bėgimo bus vaišės ir alaus bus, o jei vairuosiu ir gerti negalėsiu, tai reiktų man tada pasiimti bambalį plastikinį - sakė alaus įpils, gero, pasvalietiško, nes nu gi kai čia paleisi tuščiom rankom ir sausa gerkle. Tai taip ir nuvažiavom su Julium.
        Vėl eilinis šeštadienio rytas išaušta automobilyje važiuojant į bėgimą. Tradicinis sustojimas pakelės degalinėje rytinės kavos. Šį kartą judam į Saločius. Bronius ten sakė atvažiuoti, prie kultūros rūmų, šalia mokyklos. O mašiną sakė statyti jo kieme. 

        Artėjant prie Saločių suprantu, kad nežinau kur tiksliai tie kultūros rūmai yra, adresas nenurodytas pusės A4 formato lapo ilgio nuostatuose. Skambinu Broniui paklausti kur tiksliai ten reikia atvažiuoti, koks adresas, kad į navigaciją galėčiau susivesti. Bronius išaiškina, kad neatsimena jis to adreso ir nėra ką ten vedinėti į jokią navigaciją, važiuot į Saločius tiesiai, o ilga mokykla ir kultūros rūmai už jos bus dešinėje pusėje. Dar paklausė su kokia mašina atvažiuojam ir sakė ateis pasitikti, kad jau taip nerandam.
       Bėgimo dalyvių susirenka nedaug. Mes su Julium, "Bėgimo klubo" ekipažas iš Kauno, Bronius ir jaunas dviratininkas. Bronius pasakoja, kad tai pirmas kartas kai nėra latvių - sakė jie visuomet būdavo, bet šį kartą ko tais nėra. Bronius dar kažko laukia, tikisi kad bus daugiau, gal dar tas ir anas atvažiuos, na gal palaukiam, vėluoti gali. Bronius nerealiai įdomus diedukas. Turi jisai ką papasakoti ir belaukiant kol privažiuos užsakytas mikriukas Bronius papasakoja kaip 1995 metais bėgo aplink Lietuvą su dar kažkiek kitų bėgikų. Tai buvo 17 dienų reikalas ir Totilas, sakė, ten dalyvavo. Visokių nutikimų jis iš to 17-os dienų bėgimo aplink Lietuvą pripasakojo, juokingų ir graudžių - kaip rytą su vakaru bėgikai maišė, kaip po bidoną grietinės prisėdę kiekvienas surijo ir kaip Totilas jaunas buvo ir keikėsi daug  :D. Tame bėgime kasdien jie bėgdavo po 70-80 km, o paskutinei dienai buvo numatyta 100, nes gi reikėjo gražiai į kalnų parką atbėgti.  
        Taip beklausant Broniaus pasakojimo atvažiuoja mikroautobusas ir Bronius visus suvaro vidun, nes kiek gi čia galima plepėti, užteks, marš visi į autobusą, važiuosim jau, bėgti reikia. Autobuse išdalina mums medžiaginius antikvarinius numerius (norėčiau tokio vieno, tik kad jie daugkartinio naudojimo, nelieka dalyviams po kiekvieno bėgimo) ir liepia prisisegti taip, kad matytųsi, kad atrodytų gražiai.
       Nuvažiuojame iki Latvijos sienos. Bronius mus instruktuoja, kad mikroautobusas važiuos nuolat netoliese ir stos kas 5-6 kilometrus, galėsime ten pailsėti, atsigerti ar pavalgyti ko ten tose savo didelėse tašėse priskrovėme. O jei pavargsime tai galėsime autobusu pavažiuoti iki kito sustojimo, o gal ir iki galo, nes nu nereikia bėgti visų 33 jei nesigauna. Dar sakė, kad likus 10 km iki Pasvalio Tetirvinuose mūsų lauks vaišės - sausainiai ir arbata. 
       Pačiame pasienyje mikroautobusas sustoja ir mus išleidžia pilnoje fūrų aikštelėje. Bronius sako bėgti kelkraščiu po du, kad fūra kokio išlindusio į kelią nenutrenktų. Plentu bėgame po du, klausome Broniaus, po kilometro pasukame į žvyrkelį, Bronius tą kelią vadino vieškeliu. Žvyrkelyje mašinų nėra, taigi po du nebebėgame, išsiskirstome taip, kaip patogu plepėti. Tempas labai nedidelis, kažkur apie 6:00 min/km. Toks tempas nelabai patogus, norisi greičiau, bet tai kad nežinom kur bėgti. Taip ir mūsų autobusiuką po 5 km pribėgame laukiantį nedidelio pirmojo miestelio prieigose. Bronius sakė reikia eiti į autobusiuką pailsėti ir atsigerti. Kam ilsėtis ne visi supratom, bet Bronius liepė eiti į autobusiuką. Gerai, galvoju, po sustojimo ir pasėdėjimo visuomet būna sunkiau pradėti vėl bėgti, taigi bus gera treniruotė bėgu-stoviu-sėdžiu-bėgu - kartoju n kartų. 
      Keliai visur lygus, siauresni ar platesni žvyrkeliai, o kai kur ir į plentą buvom įšokę. Keliai tiesūs tiesūs, lygūs lygūs, aplink laukai, kurie baigiasi susiliedami su horizontu kažkur labai toli. Matosi bet kiek ir bet kur. Gal ir nėra ypatingai vaizdinga, bet labai kitaip nei bėgant miške. Įdomumą ir savotišką grožį galima rasti bet kur.
      Bet ne trasoje šio bėgimo vinis ir išskirtinumas. Bėgimo siela, dūšia, angelas ir cerberis yra Bronius. Lygiose, tiesiuose keliuose Bronius nuo mūsų truputį atsilieka. Kai keliai tiesūs, nėra sankryžų mes bėgam savo tempu. Tolumoje pamatome autobusiuką ir suprantam, kad čia bus sekantis mūsų sustojimas. Kad nešalti iš karto sulendam visi į autobusiuką ir laukiam Broniaus. Kalbamės, juokaujam ir stebimės koks Bronius "prikolnas diedukas". O Bronius truputį bamba ant mūsų, kad va matai jauni visi tai skuodžia kaip į užpakalius įkirpti. Sakė neskubėti, nelėkti kaip akis išdegusiems, nes niekur nepriskubėsim, vistiek autobuse sėdėsim ir lauksim. 
       Pasėdime autobuse, palaukiame Broniaus, paskui vėl išeiname bėgti, būna šalta tai nulekiam, kad sušilti, kai sušylam jau vėl horizonte pasimato autobusiukas. Ir taip dėliojosi 3-4 kartus, kol vieną kartą Bronius pasakė, kad sekantis sustojimas bus Tetirvinai ir tenai bus arbatos bei sausainių ir kad reiks iki kultūros rūmų nubėgti. Iš karto įsivaizdavau maitinėlę prie kultūros rūmų prieigų - staliuką lauke su termosu arbatos ir sausainiais - taip juk būna bėgimuose. 
       Bronius barasi, kad per greitai bėgam. Paskutinėje stotelėje prieš Tetirvinus liepia mums išbėgti po jo už kokių 5 minučių, kad į miestelį visi kartu atbėgtume, nes gi nėra ko mums ten klaidžioti jei nežinom kur bėgti. Sako turim į kultūros rūmus gražiai, visi drauge atbėgti, kad gražiai būtų, o ne "bezabrazija" kažkokia. Bronius išbėga, o mes palaukiam 5 minutes ir tada bėgam. Pasivejam Bronių, Bronius sako prie bačkų laukti ir nelakstyti po miestelį be tvarkos jokios. Kas yra bačkos mes nežinom, kur yra bačkos mes irgi nežinom, tai bėgam ir ieškom bačkų prie kurių jau laukti reikia.
      Pamatom kažką panašaus į gamyklą ir didelias cisternas šalia jos. Tai matyt čia bačkos. Laukiam. Atbėga Bronius, sako dabar bėgsim į kultūros rūmus, ten lauks seniūnas su vaišėmis, reiks gražiai elgtis. Mes linkčiojame, elgsimės gražiai. Galvoju tai kaip toje maitinėlėje reiks gražiai elgtis ir kas yra gražus elgesys maitinėlėje. Nemėtyt plastikinių indelių kur papuolė - nemėtysiu, šitą jau ir taip žinau. 
      Bronius liepia išsirikiuot po du ir bėgti paskui jį, nes jis kelią rodys. Pribėgam kultūros rūmus. Nesimato jokios maitinėlės, matyt gal dar nespėjo paruošti. Mus kultūros namų prieigose pasitinka labai draugiškai nusiteikęs žmogus, sveikina visus ir kviečia į vidų. Einam. O ten pasirodo mūsų maitinėlė laukia. Stalas sausainiais nukrautas, arbata, kava, šiltas priėmimas, kvietimai sėstis, pasakoti apie save. Mums taip pat papasakoja Tetirvinų seniūnas apie miestelį, apie tai kaip, deja, beveik kas metus aplinkiniuose kaimuose po mokyklą uždaro, apie bėgimą, kuris vyksta kiekvienais metais tose vietose liepos pirmą šeštadienį. Bėgimas skirtas to krašto stipriai bėgikei atminti, kuri žuvo autoavarijoje. Bėgikės treneris buvo Bronius. 
        Kalbai pasisukus apie liepos pirmo savaitgalio bėgimą Bronius kad treks kumščiu į stalą ir aiškiai sako, kad dabar tai jau jisai nuostatus ruoš ir bėgimą darys. Ar aišku visiems? Niekas nesiginčija. Su Bronium niekas nesiginčija. Gal ir nedaro visko, ką Bronius liepa, bet nesiginčija.
     Bronius sėdi centre už stalo ir visam paradui diriguoja. Sausainiai skanūs, arbata taip pat. Nežinau kiek kiti, bet aš nesustoju graužt sausainių. Gerai jie eina. Nepasirašau aš tiems dabar labai madingiems "no sugar" periodams, taigi sausainius naikinu pasičepsėdama ir tyliai džiaugiuosi, kad aš tokia nemadinga.
      Tetirvinuose smagu, galima taip ir užmiršti, kad dar iki Pasvalio reiks bėgti. Nežinau kiek mes ten prasėdėjome. Pusvalandį tai mažiausiai, gal daugiau. Pradedame po truputį kilti nuo stalo - Bronius sako bėgti reikia. bet prieš bėgant dar būtinai reikia ir nusifotografuoti. Va Bronius sako prie Tetirvinų plakato, vaizdas ten gražus, tik tūpt reikia, o tai užstojat visą plakatą tokie išaugę visi. Fotografuojamės taip, kad neužstoti plakato. Negalima užstoti. 


        Juokaujam, tingiai judam, bet ruošiamės toliau į kelią. Liko apie 10 km iki Pasvalio. Bronius sako prie tiltelio lauks autobusiukas. Iki tiltelio Bronius dar mums leidžia išsikvailioti, t.y. išsibėgioti greitai ir be tvarkos jokios, bet jau nuo tiltelio tai reikės bėgti gražiai, po du ir Broniaus nelenkti. Po du tai ne po keturis, Bronius perklausia ar visiems aišku. Dar Bronius sako, kad jam tie zarazos batai pėdą nutrynė, tai jis ir bėga lėtai, nes skauda gi. Duodu Broniui pleistrą - kaip tik turiu kuprinėje. Iš savo ultrų kuprinės niekad neišimu "emergency kit" mini dėžutės, kurioje yra pleistrai ir nuskausminamieji. Ypatingai retai būna, kad tą dėžutę atidarau, bet man ramiau kai ji yra. Bronius deda pleistrą į kišenę ir net nesiruošia jo klijuoti - nėra laiko gi cackintis čia, reikia į Pasvalį bėgti, taigi visi jau pasiruošę, negi dabar lauks.
      Bėgam į Pasvalį kaip super rimta delegacija su policijos palyda. Rimtai, visą kelią iki Pasvalio plentu mus lydėjo policijos ekipažas su įjungtom mirgalkėm. Sukinėjomės žiūrėti atgal visi iš eilės ir nenustojom stebėtis kaip mes čia dabar "kietai" bėgam - policija su mirgalkėm mus lydi. Eina sau, rimtai policija su mirgalkėm. Bronius traukia per dantį mus, kad krykštaujam kaip vaikai. Bet kad mes visi būdami suaugę žmonės, visokių bėgimų matę tikrai krykštaujam kaip vaikai. Po daug maž 30-to atsisukimo ir įsitikinimo, kad policija su mirgalkėm tikrai ir vis dar mus lydi, jau apsiraminom, apsipratom ir nustojome krykštauti.
      Tuoj ir tiltą pribėgome. Ten laukia autobusiukas, einame vidun sušilti ir laukti Broniaus. Iki bėgimo pabaigos Pasvalyje likę apie 3-4 km. Bronius jau pavargęs atbėga, bet pasius greičiau nei parodys, kad jam sunku. Niekas jam nesunku, viską gali Bronius.
        Nuo tilto, per Pasvalį iki sporto mokyklos, kur bus mūsų bėgimo finišas Bronius liepa gražiai bėgti, be jokių nesąmonių - po du, išsirikiavus ir nelenkti - jis kelią rodys ir ves visus. Sakė, dabar jau rimti reikalai, niekam lenkti neleis, į koją įspirs, sulaužys, bet neleis lenkti. Ar aišku visiems? Visiems viskas aišku - Broniaus nelenkti, bėgti po du, gražiai, nekvailioti. 
    Bronius turi savo tvarką. Paskutiniuose kilometruose link Pasvalio ir Pasvalyje Broniaus tvarkos stengiamės laikytis. Čia egzistuoja Broniaus tvarka. Mūsų laisvamaniškos tvarkos egzistuoja mūsų vilniuose ir kaunuose, o čia Saločiuose ir Pasvalyje yra Broniaus tvarka. Ir Bronius savo tvarką prižiūri - atsisuka ir patikrina ar visi tvarkingai bėga, ar po du. Jei jau išsiskirstę būnam po tris ar keturis ar dar kaip nors sau patogiai, tai Bronius primena, akd po du tai ne po keturis ir kiek galima tą kartoti.
      Bėgam per Pasvalį. Bronius visas išdidus rodo kelią ir bėga pirmas. Policijos ekipažas su įjungtom mirgalkėm lydi. Bronius sveikinasi ir mojuoja kas trečiam sutiktam žmogui gatvėj ar mašinoje. Bronius visus pažįsta ir visi pažįsta Bronių. 
     Jokiais šaligatviais nebėgam. Tik gatve, keliu, važiuojamąja dalimi. Viskas galima šiandien. Tik šviesaforo signalų paisom. Mašinos praleidžia - tokie kieti mes čia kai policijos ekipažas su įjungtom mirgalkėm mus lydi ir Bronius veda. 
      Prabėgam pro Pasvalio centrą. Visiems mojuojam ir patys linksminamės. Pasidžiaugiam koks tvarkingas Pasvalio centras, graži eglutė. Pribėgam sporto mokyklą - ten mūsų finišas. Autobusiukas jau laukia. Sporto mokykla tai super naujai atrestoruotas pastatas su kavine, rūbine, gausia taurių ekspozicija, vaikų žaidimų aikštele ir baseinu (iš kvapo jaučiasi kad baseinas yra).
      Na va, Bronius praneša kad atbėgom, tai dabar jau galim eiti į baseinus ir saunas. Mes nenorime į baseinus ir saunas, tik į dušą, tai Bronius sako nevarys per prievartą visų į baseiną, o į dušą reikia, nes kaip dabar prie stalo sėsim apskretę visi. 
     Autobusiuku grįžtam atgal į Saločius. Bronius sako, kad dabar bus vaišės, bus galima būti kiek norėsim. Pasakoja, kad kartą ten bėgikai iki paryčių sėdėjo, o vieną ryte baloje miegantį surado, vos pažadino, nes keltis nenorėjo. Pasidomėjome kas ten toks buvo, sakė Bronius nepasakos visko, kai kas turi tarp dalyvių ir organizatorių likti. Dar Bronius kukliai sako, kad ten paprastai, taip nelabai tvarkingai bus kur mes vakarosime. Atsiprašo Bronius, kad ten paprasta viskas, gal kiek palūžę, medžiotojų ten urvas. 
     Veda Bronius per pievą tamsoje mus į kažkokią žieminę. Atidaro duris, o iš ten jau muzika sklinda, viduje groja akardeonu Broniaus draugas, girdisi kaip židinyje pokši malkos, ilgas stalas pilnas vaišių - sūris, dešros, agurkai rauginti, agurkai nerauginti, duona, silkė, saldainiai, sausainiai, arbata, alus. 
       Nustebę ddar kartą. Kiek kartų mes jau nustebom per šį bėgimą nebeskaičiuojame. Bronius visiems įteikia diplomus, džiaugiasi, kad atvažiavom, tikisi, kad dar gal kitą kartą atvažiuosim. 
       Bronius muistosi ir kuičiasi. Nulekia prie savo draugo su akardeonu ir jam kažką tyliai suaiškina, pasitikslina paskui ar tam viskas aišku. Jam viskas aišku. Bronius trypia, kuklinasi, drąsinasi ir įsidrąsina pasakyti, kad dabar jis mums dainuos. Ne bet ką o savo kūrybos dainą. Mes vėl nustebę. Bronius dainuoja, mes plojam. Po dainos jau kaip ir bandome dėkoti už tokį nerealų priėmimą ir judėti link namų, bet Bronius sako, kad važiuoti dar negalima, nes jis dar vieną dainą dainuos. Paskui jau važiuoti leidimą gaunam. Smagu Broniaus klausytis, bet dar laukia beveik 300 km iki namų. 
        Visi išvažiuojame su didele nuostaba koks šis bėgimas buvo kitoks, nekomercinis, jaukus ir šiltas. Jėga paprastume ir nuoširdume. Ten reikia važiuoti ir būtina ten būti! Broniaus bėgimas yra jėga :)

Komentarai

  1. Viktorija ,skaitydama dar kartą viską išgyvenau iš naujo,prisijuokiau smagiai.Puikiai viską nupasakojai .

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš tai bijau į tokį bėgimą :) Man kažkuo siaubo filmo scenarijus ;))
    Ai ir dar tie "no sugar" mados reikalai patiko.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oho, čia tai bent „varžybos“. Įdomu, kas būtų, jei koks dalyvis autobusiuke nesiilsėtų ir Bronių aplenktų.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą