 |
| IneBa nuotrauka |
Aš pradėjau bėgioti nuo trail'o, o po to tik į asfaltą užsukau, tiksliau net ne nuo trail'o, o nuo canicross'o, t.y. varžybinio bėgimo su šunimi ir tenai susidūriau su labai griežtomis ir aiškiai išdėstytomis taisyklėmis kaip reikia elgtis bėgant su šuniu prieš startą, varžybų metu, lenkimų metu, po finišo ir kt. Trail'e taip griežtai išdėstytų taisyklių nėra, kiekvienos varžybos turi savo taisykles ir etikos kodeksą, kurie visuomet yra kažkiek panašūs, bet kai kurie punktai gali skirtis.
Trail'as yra bėgimas gamtos takais. Bėgimas su savita specifika, kažkiek pavojingesnis nei plento bėgimas ir jame egzistuoja kiek kitokios taisyklės nei plente. Tai verta žinoti bėgiojant tiek Lietuvos trail takais treniruotėse ir varžybose, tiek ir užsienyje. Vakarų Europoje varžybose nerašytųjų ir rašytų trail etikos taisyklių laikomasi, o už nesilaikymą gali grėsti diskvalifikacija iš varžybų arba baudos minutės.
Dalyvavau ne vienose trail varžybose tiek Lietuvoje, tiek ir už šalies ribų, esu buvus savanore varžybose, esu buvus žiūrove, pati organizuoju trail varžybas "Laukinis trail turas", daug skaičiau užsienio varžybų organizatorių ir bėgikų komentarų šia tema ir leidžiu sau manyti, kad šį bei tą apie trail ir jame egzistuojantį etikos kodeksą žinau.
Taigi, pagrindiniai principai:
1. Nieko nepalik paskui save išskyrus pėdsakus.
Šis punktas apima kelis aspektus
a) nešiukšliname trasoje. Jokios šiukšlės netoleruojamos trail trasose: nei gelių pakuotės, nei greitai suyrančios servetėlės (nes suyra tai po gerų 3-4 mėnesių), nei iš maitinėlės išsineštos vienkartinės stiklinės. Nei varžybose, nei treniruotėse. Niekada, niekaip, niekur. Tai gali atrodyti keista bet kam, kas įprato plento bėgimo varžybose mesti stiklines kur papuolė, o jei mandagus ir etiškas bėgikas, tai meta už tvorelės. Mieste šiek tiek kitaip, mieste yra paprasčiau šiukšles surinkti. Trail'e griežtai draudžiamas šiukšlinimas ne dėl to, kad visi "trailininkai" fanatiški žalieji ar dėl to, kad varžybų organizatoriai tingi Jūsų šiukšles rinkti. Trail'e yra šiukšlių zonos ir jos būna maitinėlėse, ten galima išsimesti savo geliukų pakuotes, panaudotas vienkartines stiklines ir kt. šlamštą, kurio pavyko prikaupti atkarpoje nuo vienos maitinėlės iki kitos. Už maitinėlių šiukšlinti yra nepriimtina dėl to, kad Jūsų šiukšles gali nupūsti vėjas į upes ar nuo šlaitų, kur jų neras po varžybų trasą tvarkantys organizatoriai ir jos terš gamtą bele kiek metų. Kita - Jūsų saldžias geliukų pakuotes gali suėsti žvėrys ir nuo to sunegaluoti ar nugaišti. Priklausomai nuo to kokio dydžio žvėris surys - jei briedis, tai jam nieko nenutiks, jei lapė - tai gelio pakuotė gali žarnose užstrigti. Ne kartą tvarkant trasą po "Laukinis trail" varžybų savo šuniui iš burnos traukiau panaudotų gelių pakuotes. Saldu ir tai traukia gyvūnus.
b) gamtiniai reikalai atliekami pasitraukus nuo trasos (jei iki finišo parnešt nesigauna). Moterys dažniausiai ir taip traukiasi nuo trasos ir kokį krūmą susiranda. Bet vyrai....oh my god.... Nesiplėsiu apie žieminių varžybų pakelių vaizdus, kai sniegas abiejuose trasos pusėse nužymėtas įvairų dehidratacijos lygį atspindinčiomis dėmėmis. O kur jau tie vaizdeliai per žingsnį nuo trasos pasitraukusių bičų bepurtančių savo organus. Tiek to. Nesiplėsiu. Šlykštu. Tiesiog taip nedarykit. Paeikit toliau nuo trasos ir ten toliau, kad ir visą pasaulį "nužymėkit", bet tik toliau nuo trasos. Kilometro nereikia eiti, užteks 5 metrų bent. Neterorizuokit savo vaizdu, kvapu ir spalvomis kitų varžybų dalyvių - jie į trail varžybas susirenka dažnai gražioje aplinkoje prasibėgti. Čia apie pagarbą kitiems dalyviams su kuriais dalinamės bendra trasa.
2. Saugumas aukščiau visko.
Savo ir kitų saugumas bet kokioj situacijoj ir bet kokiu metu turi būti aukščiau bet kokio ego, principų, vietų turnyrinėje lentelėje ar kt. Niekas varžybose ar treniruočių metu neturėtų sudaryti situacijos pavojingos sau ar kitiems. Tai "išsiskleidžia" į kelis punktus:
a) varžybose ir bendrose treniruotėse techniškose trasos atkarpose (ypač prie šlaitų ir siauro takelio stačiose nuokalnėse) svarbu įvertinti savo techninius bėgimo įgūdžius ir laikyti tokį greitį ir atstumą nuo kitų dalyvių, kad nesusidurtumėte. Pavyzdžiui: techniškoje nuokalnėje neprisispausti prie priešais bėgančio žmogaus nugaros, nes jei krisi pats/pati tai tikėtina nugriausi ir prieš save bėgantį žmogų, o jei kris prieš tave bėgantis, tuomet tikėtina, kad ant jo/jos užlėksi. Tokios situacijos nėra labai baisios mūsų Lietuvos trail takuose, nes danga yra minkšta ir kristi ant jos dažnai net nelabai skauda(nors ir labai nemalonu), bet kalnuose, kur uolos ir akmenys dėl savo neatsakingumo nuversti ir kitą žmogų gali būti labai žiauru ir gali baigtis baisiom traumom. Yra toks kriterijus dėl saugaus greičio nuokalnėse - bėk tokiu greičiu, kad galėtum sustoti per tris žingsnius. Tai bus saugu ir tau ir aplinkiniams. O jei toks greitis nepatinka, tai belieka tobulinti bėgimo techniką ;)
b) siaurame takelyje apie lenkimą pranešti iš anksto. Dažniausiai kaip ir bet kokio kito eismo metu lenkiama iš kairės, o jei nėra tokios galimybės, tai lenkiama ir iš dešinės, bet prieš tai būtina įsitikinti ar lenkiamasis išgirdo ir suprato.
c) būtina padėti kitam dalyviui, jei jis pateko į bėdą ir jo sveikatai ar gyvybei gali grėsti pavojus. Mes bėgam gamtoje ir ilgose trail varžybose (ultra trail) dažnai trasoje liekame vieni ir tik kas kažkiek laiko kažką aplenkiam ar kažkas aplenkia mus. Tai nereiškia, kad reikia lydėti pavargusį bėgiką, kuris sąmoningas, viską supranta, turi vandens ir maisto tik juda lėtai, bet prieš paliekant tokį pavargėlį verta pasidomėti ar jis tikrai turi vandens, maisto, kad įsitikinti, kad nedehidratuos iki sąmonės netekimo iki artimiausios maitinėlės. Radus susižeidusį, stipriai nusilpusį, nebepaeinantį ar visiškai svirduliuojantį bėgiką trasoje būtina iškviesti jam pagalbą (dėl to verta visuomet turėti mobilų telefoną) ir palikti jį galima tik pagalbai atvykus. Vakarų Europos ultra trail varžybose dažnai už pagalbos nesuteikimą arba palikimą nukentėjusio dalyvio iki kol atvyks pagalba gali grėsti diskvalifikacija.
d) lazdas naudojam tik taip, kad nekliudytume kitų. Nėra normalu ir labai nesaugu mojuot lazdomis siaurose įkalnėse, kai dalyvių daug ir visi kopia vorele vienas paskui kitą. Niekas nenori gauti su lazda į kaktą (gerai, jei ne į akį) ar į kulną - taip, kad būkime atsargūs. Kai kuriose varžybose lazdos būna draudžiamos pirmose kilometruose, kai kuriose varžybose tokių draudimų nėra. Bet faktas, kad šis draudimas atsirado ne iš niekur.
e) jei neišeina apsieiti trail'e be ausinukų, tuomet naudojame juos atsakingai, t.y. taip, kad tikrai girdėtume aplinkos garsus (nes trail'e mes nebėgam uždarose trasose) - ar niekas nešaukia iš galo, kad nori aplenkti, ar neatvažiuoja automobilis, ar vežimas traukiamas arklio, ar neatbėga piktas lojantis šuo ir t.t. Patartina bent vieną ausinę išsiimti maitinėlėse ar techniškose trasos atkarpose.
3. Pagarba kitiems.
Mes dalinamės gamtos takais vieni su kitais ir visiems bus smagiau ir geriau, jei nebus beprasmių ir nemalonių situacijų trasose. Varžybų metu mes varžomės, bet tikrai nėra reikalo "išlipti" iš bendrų mandagumo ir etikos normų. Po šiuo punktu galima "pritraukti" daug ką ir viskas gali būti diskutuotina, bet yra keli aspektai ties kuriais jokios diskusijos nesinorėtų:
a) su varžybų savanoriais elgiamės mandagiai. Čia be diskusijų. Šie žmonės atvažiavo ir skiria savo laiką ir energiją tam, kad varžybos sklandžiau praeitų ir besivaržantiems ten būtų geriau. Visiškai nepateisinamos kandžios replikos savanoriams maitinėlėse ar ant kalno, jei jie Jus ragina sulipt greičiau, o Jūs nebepasivelkat dėl to, kad užsirovėt trasos pradžioje ar dėl kokios kitos priežasties dėl kurios kalti tik patys, bet tikrai ne savanoriai. Man stovint varžybose ant kalno ir rėkaujant ar skambinant varpeliu (vienok valandą, pusantros paskambinus ir ranką paskausta) dar niekas jokios replikos nepaleido, bet iš kitų kolegų teko girdėt, kad ir pasiųsti sugeba. Bendrai informacijai - užsieninėse trail varžybose už savanorio užgauliojimą ar bet kokį nepagarbų elgesį ar gestą į tą pusę gali grėsti diskvalifikacija.
b) jei pusę/ketvirtį ar kažkokią dalį trasos ypač įkalnėse kažkam "kabėjai" ant nugaros, tai jau gal ir nebelenk finišo tiesiojoje. Tai tiesiog nepagarba ir viskas. Žinau, kad plente įprasta kitaip, bet trail'as ne plentas. Trail'e yra daugiau pagarbos viskam - aplinkai, kolegom, konkurentams. Tiesiog trail'as toks yra. Ten tikrai varžomasi ir vyksta kovos kartais ir su sprintinėmis pabaigomis. Vieni būna stipresni įkalnėse, kiti nuokalnėse, treti visur :) Bet kaip siurbėlei įsikabint į nugarą, o lenkti tik paskutiniuose metruose yra nepriimtina.
c) siauruose takeliuose nelenk, jei negalėsi nutolti. Iš paskutiniųjų kažką siaurame takelyje aplenkti ir tik aplenkus pradėti dusti ir lėtėti yra elementariausias trukdymas, o mes čia bandom vieni kitus gerbti :)
d) praleisk didesniu už tavo greitį link tavęs artėjantį bėgiką. Neleisti aplenkti ir iš paskutiniųjų dar paspausti tuos keliasdešimt metrų (nes daugiau neišeina) taip pat yra tik trukdymas.
e) apie kampų kirtimą, trasos trumpinimą, bėgimą nesiregistravus į varžybas ar "peisinimą" bei kitokią pagalbą trasoje ne iš varžybų dalyvių ne maitinėlėse, kuomet varžybų reglamentas tą draudžia aš gal net nerašysiu, nes tokie dalykai nepriimtini jokiame sporte.
3. Trail varžybų trasos ženklinimą gali pašalinti tik varžybų organizatoriai.
Šis punktas skirtas netgi ne trail bėgikams, o visiems mėgstantiems pasivaikščioti gamtos takais. Radus ant medžių ir krūmų rodykles ar barjerinės juostos skiautes nereikia pulti tvarkyti gamtos ir šių dalykų nuimti. Tai yra varžybų trasos žymėjimas ir jis yra būtinas, kad bėgimo dalyviai nepasiklystų. Pasibaigus varžyboms organizatoriai patys visą trasos žymėjimą nurinks. Gali būti ir visai normalu jei varžybų trasos žymėjimas būna randamas savaitę ar ilgiau - jei varžybos ilgos neužtenka dienos ar dvejų, kad sužymėti trasas, pravest varžybas ir viską sutvarkyti. Organizatoriai bet kokiu atveju viską sutvarkys, Jums nereikia purkštaujant ir barantis tvarkyti už juos gamtos. Apie piktybinius trasos žymėjimo gadinimo atvejus net nesinorėtų rašyti, bet, deja, pasitaiko ir vandališkų atvejų, kai trasos kryptį žyminčios rodyklės perkabinamos kita kryptimi.
Čia keli mano pastebėjimai apie trail'o etikos kodeksą, kuris yra pakankamai savaime suprantamas Vakarų Europos varžybose, bet pas mus dar tik "įjuda" kaip ir pats trail'as tik pradeda populiarėti. Bet mes judam į priekį ir aš džiaugiuosi tuo, kad per du metus organizuojant "Laukinis trail" varžybas bent jau šiukšlių paliekamų trasoje skaičius vis mažėja ir savanoriai nebepasakoja apie piktus dėdes bėgančius su keiksmais :)
Komentarai
Rašyti komentarą