 |
| Agaete |
Gran Kanarija kurį laiką buvo vienas iš mano kelionių tikslų susijusių ir su bėgimu, ir su noru apžiūrėti šią amžinos vasaros buveinę. Vos tik apšilus kojas trail bėgime jau žinojau, kad Gran Kanarijoje vyksta Transgrancanaria trail varžybos, kuriose 125 kilometrų ilgio trasą kažkada bėgsiu ir aš. Šiais metais, pagaliau visoms aplinkybėms susiklosčius taip, kaip reikia, jau laukiu savo starto ir skubu dar prieš varžybas aprašyti šią įspūdingą ir mane labai sužavėjusią salą po kurią su šeima keliavau savaitę, nes vėliau ilgų ir nelengvų varžybų įspūdžiai tikriausiai daug ką pakoreguos.
Gran Kanarija - sąlyginai nedidelė sala esanti Atlanto vandenyne netoli Afrikos krantų. Ji yra trečioji pagal dydį Ispanijai priklausančiame Kanarų salyne. Domintis šia sala susidaro įspūdis, kad tai paplūdimio poilsiautojams pritaikyta vieta, nes būtent tokia info dominuoja kelionių organizatorių svetainėse ir keliautojų įspūdžiuose, bet aš radau kitokią Gran Kanariją, nes paplūdimio ir deginimosi nemėgstu.
 |
| Agaete |
Ir tai tikrai įspūdinga, kai 1560 km2 plote gali atrasti beveik viską, kas yra visoje Žemėje - kalnus ir lygumas, mini dykumą ir stačias uolas, vandenyną, upes, ežerus, tvenkinius, tropinius miškus ir pušynus, geltono smėlio papludimius ir juodomis uolomis nusėtas pakrantes, saulę, debesis pakibusius ant kalno, vėją ir užuovėjas, krioklius, žaliuojančias palmes ir saulės išdegintus kanjonus, mažus kalnų miestelius ir šurmuliuojančius turistinius kurortus bei beveik už kiekvieno kampo atsiveriančias įspūdingas salos gamtos panoramas. Žiemos ir sniego tik neradau, bet atvykus į Gran Kanariją vasario pabaigoje iš Lietuvos būtent sniego ir nepasigedau. Valanda kelionės automobiliu ir iš saulėto paplūdimio, kur temperatūra žiemą siekia plius 20 staiga patenki į kalnus ir tik nepamiršk prieš išlipant iš automobilio užsimesti bent lengvą vėjinuką, nes temperatūra kalnų miestelyje gali būti plius 5 ar 7 laipsniai pavėsyje vakarėjant.
 |
| Agaete |
Šiaurinė salos dalis yra kiek vėsesnė, labiau vėjuota, labiau laukinė, mažiau "turistinė", nes ten mažiau smėlėtų ir šiltų paplūdimių, bet pilna mažų tarp stačių į vandenyną besileidžiančių uolų įsispraudusių juodų akmenų ar juodo smėlio įlankėlių. Tiesa, ten ne bet kurią dieną pavyks išsimaudyti, o tik tada, kai vandenynas bus ramus ir nebus bangų. Pietinė salos pusė bent keliais laipsniais šiltesnė, ten daug smėlėtų pakrančių, mažiau vėjo, atitinkamai mažiau ir bangų, augmenija retesnė, skurdesnė, miesteliai daugiau turistiniai su eilėmis kavinukių ir smulkmenų parduotuvėlių pakeliui.
 |
| Maspalomaso kopos |
Pietinėje pusėje įspūdingos yra Maspalomaso kopos - tai tarsi mini dykuma šalia vandenyno, nesibaigianti plačiu ir ilgu paplūdimiu. Kam patinka vanduo, saulė, šiluma, deginimąsis, daug parduotuvių, kavinių, daug žmonių, civilizacija, naktinis gyvenimas, manau, daugiau džiaugsmo atrastų būtent pietinėje salos pusėje. Man, pietinės Gran Kanarijos pusės ir Maspalomaso užteko vienai dienai ir labai džiaugiausi grįžtant į šiaurinę pusę, kur, kad ir vėsiau, daugiau debesų, dangus vis pagąsdina lietumi, bet gamtos panoramos įspūdingos, aukštesni kalnai ir jie nužymėti įvairaus ilgio bei sudėtingumo trail takais.
Apsistojom su šeima Agaete miestelyje - salos šiaurės vakarų dalyje. Tai mažytis miestelis iš kurio, jei tik nedebesuota, matosi Tenerifė su didingai iškilusia Teide.
 |
| Agaete |
Puikūs takai trail bėgimui ar vaikščiojimui iš Agaete veda tiesiai į kalnus. Uždarai namų duris ir gali pasileisti tiesiai į kalnus, kur galima rasti 1000 vertikalių metrų pakilimą iš karto, krioklius ir šalia jų vingiuojančius siaurus takelius, o pasiekus viršukalnes atsiveria gražios salos panoramos. Daug kartų džiaugiausi, kad apsistojome būtent Agaete, nes tai turbūt puikiausia vieta mėgstantiems aktyvų poilsį kalnuose - viskas šalia - ir kalnas ir vandenynas, ir kelios parduotuvės, kavinės su geromis kainomis ir porcijų dydžiais, mažai šurmulio ir daug gamtos.
Gran Kanarija kalvota, kalnuota sala. Jos viduriu eina El Cumbre kalnų grandinė ir šie kalnai tikrai verti aplankyti, nes jie labai vaizdingi ir įdomūs.
 |
| Pico de Las Nieves |
Aukščiausias Gran Kanarijos kalnas yra Pico de Las Nieves, kurio aukštis yra 1949 metrai virš jūros lygio. Tai nėra daug ir norint ten užlipti tikrai nereikia nei specialaus pasiruošimo, nei specifinių žinių, kopti galima sužymėtais skirtingo ilgio takais, kurie yra nuo keleto iki keliolikos kilometrų ilgio ir prasideda skirtingose vietose. Nuo šio kalno atsiveria gražūs salos vaizdai, matosi vandenynas ir visa kalnų grandinė, bet viršukalnė, kad ir žiemą yra gausiai lankoma ir pilna žmonių, nes kalnas labai lengvai pasiekiamas visiems norintiems - į pačią kalno viršūnę veda kelias ir dalis viršūnės yra automobilių stovėjimo aikštelė. Norint daugiau laukinės gamtos galima pasirinkti kopti į kurią kitą kiek žemesnę viršūnę, kur vaizdai bus tie patys, bet bus daugiau pačios gamtos.
 |
| Roque Nublo |
Bene žymiausia salos vieta yra Rogue Nublo - 67 metrus nuo pagrindo iškilusi įspūdinga vertikali uola esanti 1813 metrų virš jūros lygio aukštyje. Roque Nublo matomas beveik visose Gran Kanarijos lankytinų vietų lankstinukuose ir bet kuriuo metu ten tikrai bus nemažai žmonių. Uola yra pačiame salos viduryje ir pasiekiama važiuojant link jos vingiuotais ir vaizdingais kalnų keliais, o artėjant link jos įrengta ne viena apžvalgos aikštelė, kur Roque Nublo didingai iškilęs kalnų panoramoje. Pėsčiomis ar bėgant Roque Nublo pasiekiamas labai įvairiais, skirtingo ilgio ir iš skirtingų vietų vedančiais takais. Tai įspūdinga vieta, dažnai pavadinama Marsu ant Žemės. Uolos, akmuo ir ne vieno augalėlio sukuria tikrai įdomų ir išskirtinį vaizdą bei nuotaiką, aplink besidairant visur į tolį matomos kalnų panoramos, o saulei leidžiantis uolos nusidažo auksine spalva, o kalnų horizontai įvairaus tamsumo mėlyna ir matosi kaip raudona saulė pasislepia už jau juoduojančių kalnų. Vaizdai ten verti kelionės į salos vidurį.
 |
| Artenara |
Ko gero vaizdingiausiomis panoramomis iš salos miestelių galėtų pasigirti Artenara. Tai nedidelis pietiniame kalno šlaite įsikūręs miestelis iš kurio atsiveria įspūdingi kalnų vaizdai su Roque Nublo ir kitomis uolomis. Artenara yra aukščiausiai įsikūręs salos miestelis, jis yra 1230 metrų virš jūros lygio aukštyje. Ten važiuojant reiktų nepamiršti bent jau plonos striukytės ir ten verta ne tik sustoti kavos, bet ir pasivaikščioti ar pabėgioti, nes iš miestelio į visas puses pasileidžia takai su gražiomis panoramomis. Keliaujant po kalnus šalia Artenara galima sutikti ir vietinį piemenį ramiai sau ganantį avis, sodybos kieme pririštą per visą slėnį baubiantį asilą, kuris vaizdą kasdieną turi vertą desktopo viršelio ar ramiai sau pasėdėti ant uolos užuovėjoj bestebint kalnus.
 |
| Tamadaba parkas |
Geriausia ir įspūdingiausių panoramų pamatyti galima tuomet, kai oras skaidrus, debesys reti ir matosi toli. Visgi, kartais taip nutinka, kad išvykstant pakrantėje šviečia saulė, o pavažiavus link kalnų matosi, kad kalnai paskendę rūke ar debesyse. Būtent taip nutiko išvykus į Tamadaba nacionalonį parką Gran Kanarijos vakarinėje dalyje. Tai parkas, kuris žymus dėl didingų spygliuočių miškų ir įspūdingų panoramų su Teidės vaizdu atsiveriančių nuo viršukalnių. Viršukalnės šį kartą buvo paskendusios debesyse, jokių vaizdų nesimatė, bet stovėti ant uolos krašto, kai aplinkui matosi tik baltas debesis yra savaip įspūdinga ir įdomu. Tarsi stovėtum prie pasaulio krašto, kur daugiau nieko nėra tik balta migla. Migloje ir debesyse paskendęs mistiškai ir išskirtinai atrodo ir miškas - didingas, šiek tiek baugus ir paslaptingas, beveik toks pats kaip tasai miškas filme apie Hary Poterį, kur vaikams neleisdavo eiti.
Bent vieną dieną pabūti miške, kurį apgaubė debesis yra labai įsimintina, o takų, kaip ir visur Gran Kanarijoje yra visokio ilgio ir iš visur einančių, nuo 1,5 km ilgio, kuriuos gali įveikti visi iki keliasdešimt kilometrų ir pan.
Sala, kuri maža ir kartu labai kontrastinga, apvažiuojama ir išnarstoma per kelias savaites. Ten jau vien keliaujant iš taško A į tašką B dažniausiai teks pravažiuoti bent kelias apžvalgos aikšteles, kur norėsis sustoti ir įsiamžint vaizdus. Saloje tiek pakrantėse, tiek ir kalnuose yra įdomių ir jaukių miestelių, kuriuose verta nors trumpam sustoti. Keisto pavadinimo miestelis Teror išskirtinis savo puošnumu ir ypač balkonų raižiniais, Arucas didžiuojasi viena įspūdingiausių saloje juodo akmens bažnyčia, o Las Palmos Vegueta dalis jungia įvairių laikotarpių architekturą. Sala tokia nedidelė, kad ultratrail varžybose Transgrancanaria 125 km trasos dalyviai perbėgs salą skersai, bet ne tiesiąja, o dar ir pavingiuojant ir laiko limitas šiam nuotykiui bus skiriama 30 valandų.
Komentarai
Rašyti komentarą